Betygalai 760 metų

Betygala, esi mums turtas,
Čia mes užaugome visi,
Jau daug dainų apie tave sukurta —
Dainavome jauni, dainuosim ir seni.
Dar daug dainų sukurs nauji
Maironiai, nekrošiai, mačiukevičiai...
Mums įkvėpimą meiliai dovanoji už tai,
Kad myli tu mus nuoširdžiai,
Galbūt ne kartą taip mums šventą vardą
Širdim ir vėl vaikų vaikai dainuos.
Betygala, tau norim nusilenkti
Ir nuoširdžiai tau turim padėkot.
Betygala turėjo savo vardą dar iki tol, kai popiežius Inocentas IV 1253 metų rugpjūčio 21 dieną patvirtino karaliaus Mindaugo aktą, pagal kurį pusę Betygalos žemės atidavė Livonijos ordinui.
Laukiamiausia betygaliečių šventė – šv. Onos atlaidai. Tada iš visos Lietuvos ir iš užsienio sugrįžta betygaliečiai susitikti vieni su kitais, aplankyti giminaičių, tėvų ir senelių kapų. Šiais metais per atlaidus susirinkome gana gausiai, nes ne tik svaigus vasaros oras kvietė bendrauti, bet ir norėjosi paskaičiuoti metus nuo istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėto Betygalos vardo.
Betygala – ji kiekvienam kitokia. Poetui Jonui Mačiukevičiui tai –„ paryžių paryžius“, tai žemė, kuri „niekada nesensta, jauna bus sulaukus ir tūkstančio metų“. Buvusiam Betygalos klebonui R. Kaušui, gyvenančiam JAV, „Betygala yra būsena, kai, pažiūrėjęs nuo kalno į Dubysos slėnį, apsvaigsti ir prisipildai tuo retai patiriamu pilnatvės jausmu. Tokiais atvejais sakoma: Sustok, akimirka žavinga!“ Žemietis poetas Juozas Nekrošius įsitikinęs — „negali čia pyktis gyventi, nugalėti negali tamsa. Virš Betygalos gėrio pašvaistė – tai baltosios bažnyčios šviesa.“
Gera čia gyventi, gera žinoti, kad žemė, kurioje gyveni, dovanoja meilę išeinantiems ir norintiems vėl į ją sugrįžti. Betygala – kaip mama, į kelionę įdedanti savo vaikams gardų lauknešėlį, visada jų laukia. Ir dėl to smagu, kad tą liepos sekmadienį taip gausiai susirinkom. Sulaukė Betygala ir svečių. Pasveikinti jubiliejinės miestelio sukakties proga atvyko LR seimo nariai E. Jonyla, D. Ulickas, Raseinių rajono meras A. Mielinis, vicemerė G. Rašimienė, Tarybos nariai S. Vaičius, A. Radčenko, partijos Tvarka ir teisingumas Raseinių skyriaus pirmininkas V. Karabinas, Liberalų sąjūdžio Raseinių skyriaus pirmininkas N. Jarilinas, žemiečiai Genovaitė Gudauskienė, Mykolas Ignotas, Antanas Algirdas Jurgaitis, Mindaugas Babonas ir kiti.
Už pagalbą rengiant šventę nuoširdžiai dėkojame šventės rėmėjams: Raseinių kredito unijai, UAB „Raseinių statyba“, IĮ parduotuvė „Vasiukai“, E. Ambrazui, UAB „Inkubas“, UAB Autoserpantinas, Ariogalos vartotojų kooperatyvui, N. Vitkauskienės IĮ valgyklai „Rūta“, D. Bakutytei, R. ir G. Musteikiams, informaciniam rėmėjui „Alio, Raseiniai“. Už tai, kad savo koncertu papuošė šventę, dėkojame Ariogalos kultūros namų kapelai „Šaltinėlis“ ir jos vadovei D. Nedzinskienei bei specialistei kultūrai R. Sadauskienei, muzikantams Vaidai Aputytei ir Vidui Rybeliui. O labiausiai dėkojame nuoširdžiausiems Betygalos saviveiklininkams: S. Bukauskienei, E. Stankūnienei, N. Totilienei, G. Lušienei, R. Petkevičienei, I. Čiapaitei, R. Šilvienei, R. Patapienei, P. Stoškui, Z. Pociui, A. Bakučiui, Betygalos parapijos klebonui V. Aukštakalniui.
„Betygalos žemė stebuklinga!- rašo poetas J. Nekrošius. Tai priklauso nuo mūsų visų – stebukladarių – betygaliečių! Ir kaip savimi, savo galiomis netikėti? Tegul amžinai žaliuoja gyvybės ir gyvenimo džiaugsmo ąžuolas.“
Specialistė kultūrai Betygaloje J. Baltkojienė

Meteorologiniai pastebėjimai rodo, kad jau antri metai, kai į Betygalą anksčiau nei kur kitur ateina pavasaris. Paklausite, kodėl taip yra. Todėl, kad tą dieną, kai žmonės daug valgo, dainuoja, šoka ir kitaip linksminasi, į Betygalą susirenka nesuskaičiuojami būriai žmonių. Nuo jų širdžių šilumos nutirpsta sniegas, atšyla oras ir mums pradeda šypsotis pavasaris. Ta šventė -Užgavėnės.

Vasario 12 dieną nuo pat ryto  prie kultūros namų vyko šurmulys. Buvo kepami blynai, kuriuos su meile maišė, kepė Vilma Mieliauskienė, Reda Rimidienė, Laimutė Vizbarienė, Aldona Žičkienė. Kad gerai keptų blynai ir užtektų kaitros, į pagalbą atėjo Rolandas Aksamitauskas, Vytautas Tautkus, Gintas Mieliauskas, Arūnas Rekstys, Kazys Grinius. Čirškėjo, kvepėjo kepami gardumynai, priviliodami vis didesnį skaičių jų valgytojų. Blynų skleidžiamas kvapas pasklido ne tik po Betygalos seniūniją, bet ir po visą rajoną ir net už jo ribų. Jis pasklido plačiai, pasiekdamas net Kėdainius, iš kur atbildėjo Lašininis su Kanapiniu. Užuodęs gardų kvapą, mus aplankė tautodailininkas Ričardas Ramanauskas. Paragavęs blynų,  pažadėjo Betygaloje pastatyti naują kryžių.

Tą dieną pro Betygalą kelias vedė ir UAB „Bilderis“ direktorių Saulių Matelį, kuris, taip pat neatsilaikęs gardžiam blynų kvapui, užsuko į mūsų kiemelį. Maloniai nustebintas mūsų keptų blynų skonio nusprendė, kad betygaliečiai verti apdovanojimo ir skyrė mums didžiulę dovaną – Silvijos, Giulijos ir Evaldo koncertą. Pavakarę į Betygalą atvyko ir dovanotas koncertas, kuris prikvietė pilną salę žiūrovų iš visos seniūnijos. Išgirdęs, kad taip linksmai betygaliečiai švenčia Užgavėnes, atskubėjo ir rajono meras A. Mielinis. Daug buvo plojimų, bendrų dainų su atlikėjais ir net trankių šokių. O kad įsitikintumėme, kad žiema pakilo į orą ir žemėje jai ne vieta, miestelio aikštėje suliepsnojo Morė, paskelbdama Gavėnią ir šv. Velykų šventės didįjį laukimą.

Mielieji, Gražu, kad Jūs susirinkote istorinėje aikštėje, kur kiekvienas akmuo mena garbingą praeitį. Buvimas kartu – nepaprastai svarbus vyksmas, didis bendrumo jausmas. Jausti kaimyno petį, pažiūrėti vienas kitam į akis, paspausti ranką, nusišypsoti, pasakyti gerą žodį - tai begalo daug., tai taip žmogiška, ir taip nepaprasta! Ir taip mums visiems šiandien reikalinga. Koks pats aukščiausias, sakyčiau, švenčiausias kultūros laipsnis? Tai MEILĖ savo gimtinei, savo Tėvynei, savo žemei. Jau dabar ją purename, liečiame savo delnais, ruošiame purią vietą dirvoje - grūdui, daigui, gėlei, liaunam ąžuoliukui, vyšnaitei, obelaitei, serbentų kerui... Kultūros ženklas, jos esmė ir pašaukimas – tai DIDYSIS SODINIMAS. Visi žinokime ir suvokime, jog labai svarbu ir būtina sodinti gražias mintis, taurias svajones, kruopščiai prižiūrėti Betygalos tradicijas, papročius, nenulaužyti dorovės ir tyros sąžinės ūglių, jaunų atžalėlių, globoti pumpurais apkibusias šakas, prižiūrėti meilės, ištikimybės, lietuviškos šeimos darželius. Su rūtomis, lelijomis ir žemčiūgais. Mes stiprūs, nenugalimi, jeigu esame kartu. Betygalos Akropolis, kaip sakydavo Antanėlis, aukštinęs šios žemės dangų - tai Baltoji Katedra, Didžiojo Kunigaikščio Vytauto paminklas, Maironis ir kiti šio krašto šviesuoliai, visų betygališkių gyvenimai ir darbai.. Būkime orūs ir taurūs didžių darbų tesėjai. Aušta dar vienas pavasaris. Šiek tiek vėlokas, tačiau savo charakteriu panašus į mus, - šiek tiek lėtokas, labai neskubantis, bet niekada nesulaikomas, nesustojantis, nuolatos dirbantis, laiku praskleidžiantis pumpurą, stropiai daiginantis miežio grūdą, maloniai pakviečiantis visas bitutes aplankyti žydinčias pievas, užpildyti medumi visas korių akutes... O paskui... Nusiprausiu šaltinio vandeniu, Atsigersiu čiobrelių arbatos, Užsilipsiu ant aukšto kalno, Kur tėvų ir senelių kapai. Prisiglausiu prie beržo kamieno, Kaip prie brolio brangiausio krūtinės, Ir išgirsiu sesulių dainą Už Dubysos, toli parugėj. Su gimtinės laukais kalbėsiuos, Su miškais ir laukų kauburėliais. Ir tik ašara – džiaugsmo ženklas - Man ant skruosto ilgai nenudžius. ****************************** Juozas Nekrošius. Vilnius, 2011 04 14

  Nėra žodžių išreikšti ką jaučiu. Kažkada mylimas mokytojas A. Urbonas mus vienuoliktokes ruošiantis šimtadienio šventei mokė dainuoti daina, kaip ji vadinasi aš nežinau, bet ji man nenusakomai įstrigo į širdį. Žodžiai kai kurie prisimiršo, bet vis vien aš norėdavau dainuoti " Sugrįšiu, jokia jėga manęs nesulaikys" Kiek metų aš jos ieškojau, bet pastangos buvo bevaisės. Šiandien, o stebukle, aš ją išgirdau, suradau, man ašaros iš džiaugsmo bėga upeliais. O ji buvo čia pat, ją dainuoja mano kursiokas Aleksas Lemanas. Kodėl besimokant aš nežinojau, kad pačią gražiausią dainą dainavo A. Lemanas.Nuoširdus AČIŪ STASIUI LIUPKEVIČIUI už tai,kad išsaugojo ir patalpino  internete..http://www.youtube.com/watch?v=M4i0Kjrk42w&feature=endscreen&NR=1 ( nuorodoje antra daina)

 

Dabartinis kultūros namų pastatas- caro laikais buvęs valstybinis bankas ( Vilniaus filialas). Tame pačiame pastate tuo metu buvo įsteigtas ir dvarininkų kooperatyvas.
Sklypas, kuriame stovėjo bankas, priklausė miestelio gyventojams ir jiems buvo mokama nuoma.
1914 metais sudegė Betygalos bažnyčia ir bankas virto nauja tikinčiųjų susibūrimo vieta.
1929 metais klebonas Pr. Janulaitis norėjo čia padaryti parapijos salę, bet su tuo nebuvo sutikta ir pastatas buvo atiduotas Šaulių būriui.Klebonas nenorėjo pasiduoti ir taip atsirado byla, tęsusis septynerius metus.1938 metais baigėsi klebono pralaimėjimu.
Karo metais pastatas liko be globos,pradėjo griūti- supuvo stogas, lubos...
1945-46 m. valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkas DOVYDAITIS atstatė pastatą visuomeniniais pagrindais.Senieji miestelio gyventojai dar prisimena didelį saviveiklininkų koncertą ir vakarienę, skirtą klubo atidarymo proga. Tai buvo 1948 metai.
Pirmasis klubo darbuotojas- Antanas Dovydaitis, vadovavęs klubui ketverius metus.Dramos būreliui vadovavo PRANAS  JUŠKEVIČIUS - buvęs mokytojas, geras meistras, dirbęs ir prie klubo atstatymo darbų.Jo inisciatyva buvo rekonstruota scena.Tuo metu buvo pastatyti pirmi spektakliai:A.Vienuolio "Prieblandoje", J. Baltušio "Gieda gaideliai" ir kt.
Nuo 1953 m. klubui pradeda vadovauti VALYS VYTAUTAS. Jau kultūros namai turi meno vadovą - JUŠKĄ ANTANĄ.
1953 m. pirmą kartą į Betygalą atvyko gastrolių Kauno dramos teatras su Šilerio " Klasta ir meilė" pastatymu.Po to pradėjo lankytis Šiaulių ir Panevėžio dramos teatrai.
Vytautas Valys kartu su Antanu Juška suorganizuoja kaimo kapelą ir 60-ties žmonių chorą. Choras išgarsėja.Zonos apžiūroje laimi pirmąją vietą.
Bėgant metams klube sukuriamas skudutininkų ansamblis, merginų šokių kolektyvas. Neapleidžiama ir drama.
1956 m. pastatoma Čiurlionytės komedija " Pinigėliai"
Nuo 1957 m. kultūros namuose prasideda kadrų kaita, todėl ir suorganizuoti ką nors žymesnio nepavyksta.
 Nuo 1960 m. kultūros namų direktoriumi pradeda dirbti JULIUS JANUKAITIS. Jaučiamas didelis pakilimas. Organizuojami linksmi poilsio vakarai, vaidinimai, susitikimai. Pagausėja saviveiklininkų skaičius. Atgyja choras, dramos būrelis, skudučių ansamblis. 
 Suorganizuojamas didelis pučiamųjų orkestras, kuriam vadovauja visų žinomas liaudies menininkas JUOZAS GRABAUSKAS. Kultūros namų direktoriaus dėka Betygalos vid. m- klos aikštėje demonstruojami plačiaekraniniai meniniai filmai. Nemažas dėmesys skiriamas šokių kolektyvams. Jaunimo ir pagyvenusių žmonių šokių kolektyvai dalyvauja rajoninėje dainų šventėje. 
 Už sėkmingą pasirodymą apdovanojami garbės raštais. Šokių kolektyvui vadovauja kultūros namų metodininkė BUDRECKIENĖ.
  1956 m. rajoninėje dainų šventėje dalyvauja ne tik liaudies šokių kolektyvai, bet ir didelis choras - vadovaujamas Betygalos vid. m-klos muzikos mokytojos - STASĖS MEILIUKŠTYTĖS- RIMEISIENĖS. Vėl pelnomi garbės raštai.
 1966 m. rajono meno saviveiklos apžiūroje moterų vokalinis ansamblis ir agitmeninė brigada iškovoja antrąsias vietas . 
  1966 m. išvyksta Julius Janukaitis. Kultūros namų direktore paskiriama ALDONA MORKIENĖ. Vėliau- 1967m. LINAS JARILINAS.
  Kasdieninis klubo gyvenimas atsispindi poilsio vakaruose, klausimų - atsakymų vakaruose, skaitomose paskaitose.
  Kultūros namai gauna jauną specialistę- choreografę, metodininkę JADVYGĄ MAZILIAUSKAITĘ. Sustiprėja metodinis darbas, atgyja liaudies šokių kolektyvai.
 1968 m. kultūros namų direktoriumi paskiriama dirbti STASĖ URNIEŽIENĖ. Organizuojami vakarai, susitikimai, ekskursijos. Skaitomos paskaitos,organizuojamos vakaronės. Pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas dalyvauja respublikinėje dainų šventėje- Vilniuje.
  1969 m. kultūros namų meno saviveiklos kolektyvams ima vadovauti DANGIRA STANKIENĖ. Atgija choras, vyrų, moterų vokaliniai ansambliai, suburiama meninė agitbrigada, pučiamųjų orkestras.
Šokių kolektyvui pakviečiama vadovauti BIRUTĖ VIRŠILIENĖ.
  Meno saviveiklos kolektyvai dalyvauja dainų šventėse, rajoninėse apžiūros. 1971 metais ypač pasižymi moterų vokalinis ansamblis. Konkurse " Sidabriniai balsai " laimi I-ją vietą. Agitmeninė brigada laimi III- ją vietą rajoninėje apžiūroje. Rajoninėje meno saviveiklos kolektyvų apžiūroje dalyvauja ir dramos būrelis bei skaitovai.
  1972 metais suburiamas 40-ties žmonių choras, vadovaujamas Dangiros Stankienės. Rajoninėje apžiūroje dalyvauja merginų šokių ratelis. Mišrus choras dainuoja Elektrėnuose, baigiamajame koncerte Raseiniuose .
1973 m. pradedama domėtis kraštotyrine medžiaga. Organizuojamos metodinės išvykos į kaimo kultūros namus, teikiama jiems parama.
 1974 m. pradžioje dramos rateliui ima vadovauti ALIJOŠIŪTĖ, o liaudies šokiams - D. BALTKOJYTĖ.
  Kultūros namų etnografinis ansamblis koncertuoja Raseinių kultūros namuose.Etnografiniam ansambliui vadovauja Stasė Urniežienė.
  Organizuojami poilsio vakarai: " Ne mergelė būčiau" , " Būti jaunam šaunu". Literatūrinis teismas pagal V. M. Putino knygą " Altorių šešelyje", iškilmingos mechanizatorių palydos į laukus, gyvulininkystės darbuotojų vakaronė ir kt. Tais metais Betygalos zoniniai kultūros namai laimi III- ją vietą meno saviveiklos srityje. 

1975 m. išvykus D. Stankienei, kultūros namai gaunanaują meno vadovą - Romą Radžiūną ir metodininkę R. Rudžianskaitę. Pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas dalyvauja rajoninėje dainų ir šokių šventėje, rajoninėje meno saviveiklos apžiūroje. 

 Organizuojami teminiai vakarai: "Už laimingą vaikystę" ," Darbininko paveikslas". Poilsio vakarai: " Paklausyk, ką žemė šneka", Mokėk dirbt, mokėk ilsėtis" ir kt.

 Organizuojama pirmosios vagos šventė, piemenelio šventė, gyvulininkystės darbuotojų vakaronė, mechanizatorių palydos į laukus, mirusiųjų pagerbimo šventė ir kt.

Klube veikia penkiolika ratelių. Iš jų septyni meno saviveiklos. Įsikuria estradinis ansamblis, vadovaujamas R. Radžiūno. Suburiama kaimo kapela, vaikų šokių kolektyvas, dailiojo skaitymo būrelis, meninė agitbrigada. Kaimo kapela koncertuoja Raseiniuose pavasario šventeje.

 1976 m. Išvyksta R. Radžiūnas. Kultūros namai sulaukia naujo meno vadovo Vytauto Puodžiaus. Tais metais veikia tik aštuoni rateliai. Puodžius dirba su kaimo kapela. Dramai, etnografiniam ir agitmeninei  brigadai vadovauja St. Urnėžienė , šokėjams  ir skaitovams - Birutė Viršilienė.

  Organizuojami teminiai vakarai, žodiniai žurnalai, poilsio vakarai, tradicinės šventės, vardynos.

 1977 m. Betygalos zoniniai kultūros namai gauna du specialistus. Meno vadovą  Albiną Urboną ir metodininkę- dramos specialistę Danutę Bakutytę. Atgaivinami anksčiau veikusieji rateliai. Iš jų 10 meno saviveiklos. Organizuojami teminiai, literatūriniai vakarai: "Ave vita" , "Darbais papuošime kolūkį", " Penkiolikos sesių būry". Poilsio vakarai: 

" Muzikos   pasaulyje", " Šokių sūkury", " Vasaryje gegužis man vaidenas" ir kt. 

 Ypač pagausėja paskaitų . Organizuojama teatralizuota pavasario šventė. Meninė agitbrigada pakviečiama koncertuoti į Raseinių rajono apylinkių deputatų teisinių žinių konkursą. Moterų vokalinis ansamblis rajoninėje meno saviveiklos kolektyvų apžiūroje iškovoja III- ją vietą.

 Sukuriamas estradinis vokalinis instrumentinis ansamblis.

 

 

Mes be Dubysos, kaip paukščiai be sparnų.