Dabartinis kultūros namų pastatas- caro laikais buvęs valstybinis bankas ( Vilniaus filialas). Tame pačiame pastate tuo metu buvo įsteigtas ir dvarininkų kooperatyvas.
Sklypas, kuriame stovėjo bankas, priklausė miestelio gyventojams ir jiems buvo mokama nuoma.
1914 metais sudegė Betygalos bažnyčia ir bankas virto nauja tikinčiųjų susibūrimo vieta.
1929 metais klebonas Pr. Janulaitis norėjo čia padaryti parapijos salę, bet su tuo nebuvo sutikta ir pastatas buvo atiduotas Šaulių būriui.Klebonas nenorėjo pasiduoti ir taip atsirado byla, tęsusis septynerius metus.1938 metais baigėsi klebono pralaimėjimu.
Karo metais pastatas liko be globos,pradėjo griūti- supuvo stogas, lubos...
1945-46 m. valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkas DOVYDAITIS atstatė pastatą visuomeniniais pagrindais.Senieji miestelio gyventojai dar prisimena didelį saviveiklininkų koncertą ir vakarienę, skirtą klubo atidarymo proga. Tai buvo 1948 metai.
Pirmasis klubo darbuotojas- Antanas Dovydaitis, vadovavęs klubui ketverius metus.Dramos būreliui vadovavo PRANAS  JUŠKEVIČIUS - buvęs mokytojas, geras meistras, dirbęs ir prie klubo atstatymo darbų.Jo inisciatyva buvo rekonstruota scena.Tuo metu buvo pastatyti pirmi spektakliai:A.Vienuolio "Prieblandoje", J. Baltušio "Gieda gaideliai" ir kt.
Nuo 1953 m. klubui pradeda vadovauti VALYS VYTAUTAS. Jau kultūros namai turi meno vadovą - JUŠKĄ ANTANĄ.
1953 m. pirmą kartą į Betygalą atvyko gastrolių Kauno dramos teatras su Šilerio " Klasta ir meilė" pastatymu.Po to pradėjo lankytis Šiaulių ir Panevėžio dramos teatrai.
Vytautas Valys kartu su Antanu Juška suorganizuoja kaimo kapelą ir 60-ties žmonių chorą. Choras išgarsėja.Zonos apžiūroje laimi pirmąją vietą.
Bėgant metams klube sukuriamas skudutininkų ansamblis, merginų šokių kolektyvas. Neapleidžiama ir drama.
1956 m. pastatoma Čiurlionytės komedija " Pinigėliai"
Nuo 1957 m. kultūros namuose prasideda kadrų kaita, todėl ir suorganizuoti ką nors žymesnio nepavyksta.
 Nuo 1960 m. kultūros namų direktoriumi pradeda dirbti JULIUS JANUKAITIS. Jaučiamas didelis pakilimas. Organizuojami linksmi poilsio vakarai, vaidinimai, susitikimai. Pagausėja saviveiklininkų skaičius. Atgyja choras, dramos būrelis, skudučių ansamblis. 
 Suorganizuojamas didelis pučiamųjų orkestras, kuriam vadovauja visų žinomas liaudies menininkas JUOZAS GRABAUSKAS. Kultūros namų direktoriaus dėka Betygalos vid. m- klos aikštėje demonstruojami plačiaekraniniai meniniai filmai. Nemažas dėmesys skiriamas šokių kolektyvams. Jaunimo ir pagyvenusių žmonių šokių kolektyvai dalyvauja rajoninėje dainų šventėje. 
 Už sėkmingą pasirodymą apdovanojami garbės raštais. Šokių kolektyvui vadovauja kultūros namų metodininkė BUDRECKIENĖ.
  1956 m. rajoninėje dainų šventėje dalyvauja ne tik liaudies šokių kolektyvai, bet ir didelis choras - vadovaujamas Betygalos vid. m-klos muzikos mokytojos - STASĖS MEILIUKŠTYTĖS- RIMEISIENĖS. Vėl pelnomi garbės raštai.
 1966 m. rajono meno saviveiklos apžiūroje moterų vokalinis ansamblis ir agitmeninė brigada iškovoja antrąsias vietas . 
  1966 m. išvyksta Julius Janukaitis. Kultūros namų direktore paskiriama ALDONA MORKIENĖ. Vėliau- 1967m. LINAS JARILINAS.
  Kasdieninis klubo gyvenimas atsispindi poilsio vakaruose, klausimų - atsakymų vakaruose, skaitomose paskaitose.
  Kultūros namai gauna jauną specialistę- choreografę, metodininkę JADVYGĄ MAZILIAUSKAITĘ. Sustiprėja metodinis darbas, atgyja liaudies šokių kolektyvai.
 1968 m. kultūros namų direktoriumi paskiriama dirbti STASĖ URNIEŽIENĖ. Organizuojami vakarai, susitikimai, ekskursijos. Skaitomos paskaitos,organizuojamos vakaronės. Pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas dalyvauja respublikinėje dainų šventėje- Vilniuje.
  1969 m. kultūros namų meno saviveiklos kolektyvams ima vadovauti DANGIRA STANKIENĖ. Atgija choras, vyrų, moterų vokaliniai ansambliai, suburiama meninė agitbrigada, pučiamųjų orkestras.
Šokių kolektyvui pakviečiama vadovauti BIRUTĖ VIRŠILIENĖ.
  Meno saviveiklos kolektyvai dalyvauja dainų šventėse, rajoninėse apžiūros. 1971 metais ypač pasižymi moterų vokalinis ansamblis. Konkurse " Sidabriniai balsai " laimi I-ją vietą. Agitmeninė brigada laimi III- ją vietą rajoninėje apžiūroje. Rajoninėje meno saviveiklos kolektyvų apžiūroje dalyvauja ir dramos būrelis bei skaitovai.
  1972 metais suburiamas 40-ties žmonių choras, vadovaujamas Dangiros Stankienės. Rajoninėje apžiūroje dalyvauja merginų šokių ratelis. Mišrus choras dainuoja Elektrėnuose, baigiamajame koncerte Raseiniuose .
1973 m. pradedama domėtis kraštotyrine medžiaga. Organizuojamos metodinės išvykos į kaimo kultūros namus, teikiama jiems parama.
 1974 m. pradžioje dramos rateliui ima vadovauti ALIJOŠIŪTĖ, o liaudies šokiams - D. BALTKOJYTĖ.
  Kultūros namų etnografinis ansamblis koncertuoja Raseinių kultūros namuose.Etnografiniam ansambliui vadovauja Stasė Urniežienė.
  Organizuojami poilsio vakarai: " Ne mergelė būčiau" , " Būti jaunam šaunu". Literatūrinis teismas pagal V. M. Putino knygą " Altorių šešelyje", iškilmingos mechanizatorių palydos į laukus, gyvulininkystės darbuotojų vakaronė ir kt. Tais metais Betygalos zoniniai kultūros namai laimi III- ją vietą meno saviveiklos srityje. 

1975 m. išvykus D. Stankienei, kultūros namai gaunanaują meno vadovą - Romą Radžiūną ir metodininkę R. Rudžianskaitę. Pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas dalyvauja rajoninėje dainų ir šokių šventėje, rajoninėje meno saviveiklos apžiūroje. 

 Organizuojami teminiai vakarai: "Už laimingą vaikystę" ," Darbininko paveikslas". Poilsio vakarai: " Paklausyk, ką žemė šneka", Mokėk dirbt, mokėk ilsėtis" ir kt.

 Organizuojama pirmosios vagos šventė, piemenelio šventė, gyvulininkystės darbuotojų vakaronė, mechanizatorių palydos į laukus, mirusiųjų pagerbimo šventė ir kt.

Klube veikia penkiolika ratelių. Iš jų septyni meno saviveiklos. Įsikuria estradinis ansamblis, vadovaujamas R. Radžiūno. Suburiama kaimo kapela, vaikų šokių kolektyvas, dailiojo skaitymo būrelis, meninė agitbrigada. Kaimo kapela koncertuoja Raseiniuose pavasario šventeje.

 1976 m. Išvyksta R. Radžiūnas. Kultūros namai sulaukia naujo meno vadovo Vytauto Puodžiaus. Tais metais veikia tik aštuoni rateliai. Puodžius dirba su kaimo kapela. Dramai, etnografiniam ir agitmeninei  brigadai vadovauja St. Urnėžienė , šokėjams  ir skaitovams - Birutė Viršilienė.

  Organizuojami teminiai vakarai, žodiniai žurnalai, poilsio vakarai, tradicinės šventės, vardynos.

 1977 m. Betygalos zoniniai kultūros namai gauna du specialistus. Meno vadovą  Albiną Urboną ir metodininkę- dramos specialistę Danutę Bakutytę. Atgaivinami anksčiau veikusieji rateliai. Iš jų 10 meno saviveiklos. Organizuojami teminiai, literatūriniai vakarai: "Ave vita" , "Darbais papuošime kolūkį", " Penkiolikos sesių būry". Poilsio vakarai: 

" Muzikos   pasaulyje", " Šokių sūkury", " Vasaryje gegužis man vaidenas" ir kt. 

 Ypač pagausėja paskaitų . Organizuojama teatralizuota pavasario šventė. Meninė agitbrigada pakviečiama koncertuoti į Raseinių rajono apylinkių deputatų teisinių žinių konkursą. Moterų vokalinis ansamblis rajoninėje meno saviveiklos kolektyvų apžiūroje iškovoja III- ją vietą.

 Sukuriamas estradinis vokalinis instrumentinis ansamblis.